Kai reikia smulkinti, bet ne bet kaip...

Kai reikia smulkinti, bet ne bet kaip...

Kasmet augant biokuro vartojimui, centralizuotas šilumos tiekimas tampa vis „žalesnis“. Biokuru kūrenamos katilinės dygsta kaip grybai po lietaus. Per pastaruosius metus biokuro katilų skaičius išaugo dvigubai. Tokią sparčią plėtrą lemia ne tik ekonominė, bet ir ekologinė nauda. Tokia pat biokatilinių augimo sparta numatoma ir per artimiausius penkerius metus.

Pasak Lietuvos biomasės energetikos asociacijos (LITBIOMA) prezidento Virginijaus Ramanausko, šalyje suvartotas biokuro kiekis šiuo metu atitinka apie 500 tūkst. tonų naftos ekvivalento (tne). Biokuro vartojimas patenkina apie 55 proc. visos Lietuvos pagaminamos šilumos. „Per artimiausius 2-3 metus biokuro vartojimas labai ženkliai išaugs, nes Vilniuje statoma galinga biokuro katilinė, kuri bendrą biokuro vartojimą šilumai padidins iki 75 proc., – teigė V. Ramanauskas. – Tik šalčiausiais žiemos mėnesiais mūsų šaliai šilumai gaminti teks vartoti ir dujas“.

Vertinant ilgalaikes prognozes, Lietuvoje biokuro dalis šilumos gamyboje tik didės, iki 2020-ųjų metų iš biokuro tikimasi gaminti 70-80 proc. šilumos energijos. Viena iš populiariausių biokuro rūšių yra smulkinta mediena, kuri dažniausiai naudojama miestų ir miestelių, atskirų miesto rajonų, gyvenviečių katilinėse.

Medienos skiedros yra Lietuvos miškuose susidarančios kirtimo ir miškų valymo atliekos, kurios, anksčiau nenaudotos kaip biokuras, šiuo metu yra viena perspektyviausių vietinio kuro gamybos šakų. Anksčiau ši žaliava tiesiog supūdavo miške, tačiau dabar, atsiradus šį kurą pritaikytų kūrenti katilinių, apie trečdalį medienos atliekų be jokios žalos miškui galima naudoti kaip biokurą.

Šalyje kasmet iškertama 6,5 mln. kūbinių metrų medienos, o po kirtimo susidaro daugiau nei 2 mln. kūbinių metrų įvairių kirtimo atliekų. Naujos miško kirtimo atliekų naudojimo energetikoje galimybės leidžia ne tik efektyviai išvalyti mišką, bet ir gauti papildomų pajamų valstybei, privačių miškų savininkams, kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms.

Medienos smulkintuvas – pagrindinė mašina skiedrų, vadinamųjų čipsų, gamybos įmonėse. Šios technikos prisireikia ir susikaupusioms kirtimų atliekoms susmulkinti miškų urėdijose. Nuo smulkintuvų darbo labai priklauso gaminamų ir į katilines tiekiamų skiedrų kokybė, kuri apibrėžiama dydžio, drėgnumo, peleningumo ir kitais kriterijais.

Šiuolaikinių katilinių darbas paprastai yra automatizuotas, tad skiedrų dydis, masės smulkinimo tolygumas turi didelės reikšmės sklandžiam jos veikimui: didesnės nei reikalaujama skiedros gali užkimšti masės tiekimo mechanizmus ir sutrikdyti jų veiklą.

Šalies rinkoje siūloma skirtingų gamintojų medienos smulkinimo technika. Bendrovė „DOJUS agro“ įveža Italijos kompanijos „Pezzolato“ smulkintuvus. Pasak „DOJUS agro“ komercijos direktoriaus Ryčio Darginavičiaus, šios mašinos išsiskiria savo konstrukcija, dėl kurios mediena smulkinama vienodo dydžio skiedromis.

„Įranga išlaiko vienodo dydžio skiedrą, nepaisant to, kokia žaliava smulkinama. Iš rąstų bet koks smulkintuvas pagamins kokybiškas skiedras. „Pezzolato“ smulkintuvai nepriekaištingai smulkina ir įvairias skirtingo skersmens šakas, krūmus. Masės frakcija tokia pat tolygi, kaip ir smulkinant rąstus“, – tikina R. Darginavičius, pridurdamas, kad apie itališkos įrangos kokybę gerai atsiliepia ir ją įsigijusios įmonės.

Skiedrų gamybos patirtis – beveik dešimt metų

Bendrovės „Penki arai“ vadovas Nerijus Vertelka medieną smulkina ir tiekia katilinėms beveik dešimt metų. Įmonė gamina biokurą Anykščių rajone. „Kai kūrėme įmonę, naudoti alternatyvią žaliavą šilumai gaminti buvo madinga. Mes irgi užsikrėteme ta mada ir nesigailime“, - sako N. Vertelka.

Pasak jo, skiedrų gamybos verslas neatsirado tuščioje vietoje, Nerijus su verslo partneriais valdo apie 800 ha žemės ir dar augina grūdinius augalus. Tiesa, dabar vis didesnis plotas užsodinamas hibridinėmis drebulėmis. Šiais biokurui skirtais medeliais, kurie skiedroms gaminti yra tinkami tik po 15 metų, užsodinta 500 ha. Pirmosios drebulės pasodinos prieš penkerius metus, tad smulkinti jas bus galima tik po dešimties metų.

Verslininkas sako, kad nėra taip, kad užsiimti medienos smulkinimo veikla paskatino tik mada. „Savo valdose turėjome daug apleistos žemės. Siekdami ją sukultūrinti, pirmiausia turėjome iškirsti medelius ir krūmus. Mūsų įmonėje – tai pagrindinė žaliava skiedroms gaminti iki šiol, pasakoja Nerijus. - Perdirbdami apleistuose plotuose iškirstus medelius, sumažiname žemių sukultūrinimo sąnaudas. Žemės ūkiui netinkamus plotus užsodiname kokybišku mišku“.

N. Vertelka pastebi, kad biokuro gamybos verslas klesti tada, kai mediena brangi. Jo teigimu, susmulkinti medieną ir nuvežti į katilinę nereikia jokio meno ir tai gali padaryti bet kas. „Esminis šio verslo sėkmės pagrindas – gauti žaliavą teisinga kaina“, – apie biokuro gamybos verslo subtilybes kalba N. Vertelka.

Bendrovės vadovas priduria, kad verslui plėtoti svarbu ne tik medienos rinkos kainos. Jis prisiminė karčią patirtį, įsigijus vokišką medienos smulkinimo įrangą: „Rinkomės techniką pagal vardą, kuris prilyginamas „Mercedes“ vardui. Deja, teko labai nusivilti. Metus laiko vargome, kol agregatą paleidome, tačiau tuo mūsų vargai nesibaigė“. Vokiškas smulkintuvas dažnai gedo, gamintojas nesugebėjo užtikrinti tinkamos priežiūros, kol viską paliko likimo valiai.

Prieš metus „Penki arai“ įsigijo itališką „Pezzolato“ smulkintuvą. Italų gamybos baimintasi be reikalo. „ Ppradžioje buvo šiek tiek baimintasi italų gamybos Tarsi akmuo nukrito, tikras išganymas. Ne tik kokybiškai smulkina, bet ir jokių gedimų dar nepasitaikė, – pabrėžia N. Vertelka. – Vykęs produkas, kuri įsigijome pigiau nei vokišką, tačiau jis dirba nepalyginamai geriau“. Smulkintuvas agreguojamas su 200 AG traktoriumi.

Bendrovėje pagamintos skiedros tiekiamas Utenos ir Kupiškio biokuro katilinėms. Abiejuose (žemės ūkio ir skiedrų gamybos) versluose dirba per 20 žmonių. Pasak N. Vertelkos, tokia dviejų veiklų kombinacija ne tik užtikrina daugiau pajamų. „Žmonės užimti ištisus metus – vasarą dirba augalininkystės darbus, o žiemą – gamina biokurą“, – teigia bendrovės vadovas.

Skiedros – mulčiui

Valstybės įmonė Biržų miškų urėdija – vienuoliktoji pagal užimamą miškų plotą iš 42 Lietuvos miškų urėdijų. Biržų-Pasvalio krašto miškininkų rūpestis - 60 tūkst. ha miškų, iš kurių beveik 31 tūkst. ha - valstybiniai.

Miško tvarkymo atliekoms smulkinti urėdija taip pat pasirinko itališką „Pezzolato“ smulkintuvą. Pasak urėdijos inžinieriaus Virginijaus Grinevičiaus, kokį agregatą įsigyti klausta ne kaimynų. „Šiais laikais visą informaciją galima surasti visagaliame internete. Pasiblaškėme interneto platybėse ir išsirinkome tokį agreagatą, kuris mums tinkamiausias“, – teigia V. Grinevičius.

Pasak inžinieriaus, toks smulkintuvas buvo labai reikalingas, nes susikaupusias šakas anksčiau tekdavo deginti specialioje aikštelėje ir tik gavus priešgaisrinės saugos leidimą. „Ne tik rūpesčių buvo daugiau, bet ir ekologiniu požiūriu dėl susidarančių dūmų toks atliekų tvarkymas nebuvo priimtinas“, – sprendimą įsigyti smulkintuvą argumentuoja V. Grinevičius.

„Pezzolato“ smulkintuvas agreguojamas su 80 AG „John Deere 6120“ traktoriumi. Paprastai su juo dirbama medelyne ir ten, kur prisirenka šakų, pavasarį medelių genėjimo vietose. „Agregatas dirba epizodiškai, kai turime laisvų žmonių ir kai prisirenka šakų, kurių skersmuo iki 10 cm. Smulkiname ir supuvusias šakas, gaminame skiedrų mišinį, kurį naudojame kaip mulčią“, - aiškina urėdijos inžinierius. Pasak jo, itališkas smulkintuvas naudojamas be rūpesčių, jį ir prižiūrėti nėra sudėtinga. Techninę priežiūrą galima atlikti savo jėgomis.

Kiekvienam pagal poreikius

Italijos kompanija „Pezzolato“ jau 30 metų specializuojasi medienos smulkinimo įrangos gamyboje. Pasak „DOJUS agro“ komercijos direktoriaus, įmonės asortimente yra skirtingoms reikmės pritaikytų smulkintuvų.

„PZ serijos smulkintuvai geriausiai tinkami ūkininkams, kurie smulkintuvų nenaudos intensyviai, o tiesiog savo ūkio reikmėms. H serijos smulkintuvas skirtas naudotojui, kuris mėgėjiškai gamina biokurą, bei naudoja jį savo ūkio reikmėms. PTH smulkintuvai yra rekomenduojami profesionaliems biokuro gamintojams, kurie teikia profesionalias paslaugas“, – itališkų smulkintuvų pasiūlą pristato R. Darginavičius. Iš viso Lietuvoje sėkmingai darbuojasi įvairių rūšių 20 medienos smulkintuvų Pezzolato, kurie vis stipriau save užsirekomenduoja įvairiuose sektoriuose.

Šiuos medienos smulkintuvus, kaip ir mško darbams skirtus John Deere traktorius, FARMA priekabas ir kitą, miškų sektoriui skirtą techniką, bus galima apžiūrėti parodoje “Baltijos miškai 2016” DOJUS agro stende.