Žurnalas “Miškai“ kreipėsi į parlamentinių partijų vadovybes ir prašė atsakyti į kelis klausimus. Jų atsakymai tikrai padės aiškiau orentuotis laikmečio aktualijose.

LVŽS

Kęstutis Navickas
Kęstutis Mažeika

1. Ar Jūsų vadovaujamą partiją tenkina, kaip prižiūrimi krašto miškai?

Ats.: labai platus klausimas, atsakymas yra išskaidytas atsakymuose į kitus klausimus.

2. Ar pritariate, kad naujo Seimo kadencijos metu būtų šiuolaikiškai, naudingai ir ekonomiškaipagrįstai sutvarkyta medienos ruošos ir gabenimo paslaugų teisinė bazė ir ką pirmiausia planuojate daryti šitoje srityje?

Ats.: Taip pritariame, vienas iš darbų keisti griežtus svorio apribojimus medienvežiams, dėl medienos perdirbimo: medienos pramonė pastaruosius 5 metus Lietuvoje nesivystė, viena iš priežasčių yra nurodoma, kad nėra galimybės, dalyvaujant urėdijų skelbiamuose aukcionuose, užsitikrinti pramonei tinkamus medienos kiekius, šioje srityje planuojame peržiūrėti medienos aukcionų tvarką. Taip pat sieksime, kad neapdirbtų žaliavų, tokių kaip žaliavinės medienos, eksportą visiškai pakeistų didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas Lietuvoje kuriantis apdirbtų žaliavų ir gaminių eksportas.

3. Ko, Jūsų manymu, reikia, kad šiuolaikinė valstybės miškininkystės įmonė, siekianti pelno, dirbtų ekonomiškai stabiliai?

Ats.:Reikia, kad įmonės naudotų modernią vadybą ir technologijas, kad jų dydis ir darbų apimtys įgalintų tai daryti. Mažinti perteklinį ūkinės, veiklos reglamentavimą, neprimesti jų tiesioginei veiklai nebūdingų funkcijų vykdymo.

4. Ar Jūsų partija palaiko prasidėjusią šalies valstybinių miškų valdymo pertvarką ir ar būtina tęsti šį procesą?

Ats.: manome, kad reali šalies valstybinių miškų valdymo pertvarka buvo „užgesinta” neprasidėjus,pertvarkai bus grindžiama darnaus vystymosi principais t.y. turinys (funkcijos) diktuos įgyvendinimo priemones ir struktūra, ištekliai bus optimizuojami. Miškų valdyme veikia net keletas institucijų: Miškų departamentas, Generalinė urėdija, Miškų tarnyba, Saugomų teritorijų tarnyba, Regiono aplinkos apsaugos departamentai, tai dideli Valstybės ištekliai ir pertvarka turo vesti link to, kad funkcijos, veiklos nebūtų dubliuojamos, o valdymo kokybė tobulėtų. Dėl pertvarkų bus konsultuojamasi su darbuotojų organizacijomis, privačių miškų savininkais.

5. Kaip, Jūsų požiūriu, reikėtų elgtis šalies valstybinių miškų urėdijų atžvilgiu: stengtis išsaugoti dabartinę padėtį ar siekti didesnio jų veiklos efektyvumo, apjungiant prasčiau besitvarkančias urėdijas?

Ats.: atsižvelgiant į funkcijas, vertinant kitų Aplinkos ministerijos institucijų funkcijas, bus apsispręsta dėl konkrečių struktūrų ir organizacijų. Bendras politinis siekis – miškininkų „iškrapštymas” iš kabinetų į miškus, jų darbo efektyvumo didinimas.

6. Iš visų ES šalių tik Lietuvoje valstybinius miškus prižiūrinčios urėdijos ne tik atlieka visus tiesiogiai su miškininkyste susijusius darbus, bet ir gesina gaisrus, tiesia miškų kelius ir pan. Ar nebūtų efektyviau, kad ir Lietuvoje miškininkai rūpintųsi tik mišku?

Ats.: Sutinkame, papildome jūsų teiginį, rūpintųsi ne tik mišku, bet ir miškų biologine įvairove ir jų savininkais.

7. Ar Jūsų partijos nuomone teisinga privačius miškų savininkus apmokestinti papildomais 5 %, jiems parduodant medieną išsikirstinai?

Ats.: Manome, kad šis mokestis yra panaudojamas neteisingai, jis negali būti naudojamas valstybinių miškų valdymo įstaigų gerovės naudai. Iš esmės, šiuo klausimu, mes pritariame Valstybinio audito 2016 m. rugsėjo 27 d. Nr. VA-P-20-7-13 išvadai, šio dokumento pagrindu imsimės šio mokesčio peržiūrėjimo, o jeigu bus pagrįsta ir atsisakymo.

8. Ar nemanote, kad reiktų rasti būdų skatinti pirkti šalyje pagamintą produkciją, pvz. Miško priekabas, tralus ir panašiai?

Ats.: toks siekis prieštarautų esminiam ES laisvos prekybos principui, šiuo klausimų pertvarkų nenumatome.

9. Šiuo metu šalyje parduodant biokurą, pagamintą iš miško žaliavos, jo gamintojams iškyla įvairiausių problemų. Viena iš jų – biokuro kokybės vertinimas. Ar nemanytumėt, kad Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose ES šalyse, turėtų veikti nepripklausoma miško kuro energetinės produkcijos ir jos vertės matavimo struktūra?

Ats.: Idėja gera tik kas turėtų finansuoti produkcijos vertės nustatymo darbus? Jeigu gamintojai sutiks tai tokį modelį galima svarstyti.

10. 2008-2014 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvoje nebuvo tinkamai panaudotos ES fondų lėšos, skirtos miškininkystei. Kas, Jūsų manymu, lėmė, kad mūsų šalis negalėjo pilna apimtimi įsisavinti šiai sričiai skirtų pinigų?

Ats.: manome, kad lėmė dvi esminės priežastys: biurokratiniai apribojimai; kita, politinė Žemės ūkio ministerijos nuostata.

11. Jūsų nuomone, ar ne laikas iš esmės peržiūrėti medžioklės tvarką?

Ats.: Manome, kad laikas. Mūsų programoje yra ši nuostata: įpareigosime medžiotojųorganizacijas susitarti su miško savininkais dėl miško naudojimo medžioklei. Įtvirtinsime nuostatą,kad teisės naudoti medžioklės plotus suteikimas privačioje žemėje priklauso jos savininkui. Norintšią nuostatą įgyvendinti, būtinas miško savininkų bendradarbiavimas, nes esama problema – sveturgyvenantys miško savininkai. Lietuvoje medžiotojų bendruomenė yra pakankamai aktyvi, nors visuomenės požiūris į medžiotojus daugiau neigiamas nei teigiamas, ypatingai medžiotojus atstovaujančioms organizacijoms tenka didelis vaidmuo skiepyti medžioklės kultūrą ir keisti visuomenės požiūrį teigiama linkme. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vienija didelį būrį ūkininkų bei medžiotojų, todėl svarbiausios problemos tarp medžiotojų ir žemės bei miško savininkų puikiai žinomos, o sprendimų projektai po ilgų diskusijų ir abipusio koncensuso paruošti įgyvendinti. LVŽS griežtai pasisako prieš naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje, o teiginiai kad tai padės suvaldyti afrikinį kiaulių marą rodo šios idėjos autorių nekompetenciją. Mes pasisakome už gyvūnų rūšinę įvairovę ir atsakingą tausojančią medžioklę.Pagal veiklos etektyvumą pasisakome tik už efektyviai dirbančius Miškų urėdijų profesionalius medžioklės plotus, nes iki šiol beveik visi Miškų urėdijų profesionalių medžioklės plotai nuostolingi.Mes pasiruošę panaikinti nuostolingai veikiančius Miškų urėdijų profesionalių medžioklės plotus ir juos perduoti medžiotojams. Vienas iš pagrindinių LVŽS tikslų - didinti dėmesį medžioklės plotų medžioklėtvarkos projektų įgyvendinimui. Taip pat pirmu etapu stirnas ir danielius pašalinti iš medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama licenzijomis, vėliau licenzijas visai panaikinti, o licenzijų gamybaiišleidžiamas milijonines lėšas nukreipti į elektroninio medžioklės lapo sukūrimą. Skatinti medžioklės kultūrą. Vykstant kelių ir kitų inžinerinių statinių statybai, miškų plėtrai - tikslinga supaprastinti medžioklės plotų ribų perkėlimą aiškomis ribomis.

TS-LKD

Paulius Saudargas

1. Ar Jūsų vadovaujamą partiją tenkina, kaip prižiūrimi krašto miškai?

Žinoma, visose srityse reikia atsinaujinti, pritaikyti naujausias technologijas bei tobulėti. Manome, ne išimtis irkrašto miškai. Smagu, kad tiek valstybinių miškų valdytojai, tiek privačių miškų savininkai noriai dalyvaujaES paramos projektuose, taip pagerina miškuose esančią infrastruktūrą bei miškų būklę. Svarbu, kadnepriklausomai nuo nuosavybės formos miškų savininkai atsakingai juose ūkininkautų, taip jaustų atsakomybęne tik prieš save, bet ir prieš ateities kartas, nes miškai – tai mūsų plaučiai, mūsų gamtos šaltinis. Būtinaužtikrinti miško ekosistemų tvarumą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir visuomenės bendrųjų reikmių,susijusių su miškais, tenkinimą: užtikrinant racionalų, nepertraukiamą ir tvarų miško išteklių naudojimą,neviršijant moksliškai pagrįstos subalansuotos miškų kirtimo normos, derinant miškų galimybes su šalies ūkioporeikiais.

2. Ar pritariate, kad naujo Seimo kadencijos metu būtų šiuolaikiškai, naudingai ir ekonomiškaipagrįstai sutvarkyta medienos ruošos ir gabenimo paslaugų teisinė bazė ir ką pirmiausiaplanuojate daryti šitoje srityje?

Šioje srityje dar galima daug ką tobulinti.Neišspręsta medienos transportavimo problema, nėra gerai, kuometpustuščiai sunkvežimiai gabena medieną, taip vis labiau teršiama gamta, neefektyviai ūkininkaujama beisudaromi didesni apkrovimai keliuose. Galima būtų tobulinti medienos judėjimo srautus, pakrovusmiškovežius miške, girininkas medienos gabenimo dokumentus galėtų fiksuoti online, taip galima būtų tikėtisskaidrumo miškų struktūroje.

3. Ko, Jūsų manymu, reikia, kad šiuolaikinė valstybės miškininkystės įmonė, siekianti pelno,dirbtų ekonomiškai stabiliai?

Manome, kad, visų pirma, valstybė turėtų miškininkams aiškiai suformuluoti savo tikslus ir uždavinius bei jųkryptingai laikytis drauge. Šiandien tik trypčiojama vietoje ir nežinoma, kuria linkme eiti, aiškiai nepasakoma,ar bus vykdoma miškų sistemoje reforma ir kokia. Šiandien miškų sistemoje dirbantys žmonės nesijaučiašeimininkais, nes pasikeitus valdžiai vis laukiama naujų, nežinia iš kur pučiančių vėjų, kurie vėl ir vėl žadapermainas. Tam, kad gerai veiktų valstybinių miškų struktūra, būtinas nuoširdus ir atsakingas miškininkųdarbas. Kuomet bus gera atmosfera darbe, tada atsiras dar didesnė motyvacija, o jei bus motyvacija darbui,tuomet ir pasieksime dar geresnių rezultatų.

4. Ar Jūsų partija palaiko prasidėjusią šalies valstybinių miškų valdymo pertvarką ir ar būtinatęsti šį procesą?

Manome, kad miškų žinyboje reikalinga nežymi gerai apgalvota valdymo pertvarka. Ypatingas dėmesys turėtųbūti kreipiamas į smulkias, neišgalinčias savęs išlaikyti miškų urėdijas, jas sujungiant su greta veikiančiomisstipriomis urėdijomis. Tačiau šie veiksmai turėtų neužsitęsti, atlikus pertvarkas urėdijose dirbantys žmonės iškarto persiorientuotų ir netrukdomi tęstų savo pradėtus darbus.

5. Kaip, Jūsų požiūriu, reikėtų elgtis šalies valstybinių miškų urėdijų atžvilgiu: stengtisišsaugoti dabartinę padėtį ar siekti didesnio jų veiklos efektyvumo, apjungiant prasčiaubesitvarkančias urėdijas?

Pritartume ir miškininkų bendruomenės išsakytai pozicijai neefektyviai veikiančias miškų urėdijas apjungti sugreta esančiomis gerai besitvarkančiomis miškų urėdijomis.

6. Iš visų ES šalių tik Lietuvoje valstybinius miškus prižiūrinčios urėdijos ne tik atlieka visustiesiogiai su miškininkyste susijusius darbus, bet ir gesina gaisrus, tiesia miškų kelius ir pan.Ar nebūtų efektyviau, kad ir Lietuvoje miškininkai rūpintųsi tik mišku?

Šiandien miškininkams galime tik padėkoti, kad puikiai susitvarko su jiems pavestais darbais. Ypatingaiatsakingai reikia žiūrėti į kylančius miškuose gaisrus, manytume, pavojinga būtų perduoti kitoms institucijomsprižiūrėti miškus nuo kylančių gaisrų. Šiandien miškuose yra įdiegta efektyvi priešgaisrinė sistema, miškininkai įsigiję gaisrines, sukomplektavę iš savo turimų specialistų priešgaisrines komandas, gerai žinosavo teritoriją ir yra profesionaliai bei tinkamai pasiruošę kovoti su kylančiais gaisrais. Tačiau šiek tiek keistaiatrodo tai, jog miškininkai, gavę dotacijas iš bendrųjų reikmių, turi tvarkyti ir privačių miškų savininkų kelius,ši funkcija valstybinių miškų specialistams primesta perteklinai.

7. Ar Jūsų partijos nuomone teisinga privačius miškų savininkus apmokestinti papildomais 5%, jiems parduodant medieną išsikirstinai?

Šiuo metu atskaitymai nuo pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, taikomi tiekurėdijoms, valdančioms valstybinius miškus, tiek privačių miškų savininkams. Urėdijoms šių atskaitymųtarifas yra 10 proc., privačių miškų savininkams – 5 proc. Tačiau jei miškų savininkai nekerta miško irneparduoda medienos, tų atskaitymų nemoka. Surinktos lėšos skiriamos miško kelių tvarkymui, kas tampaypač aktualu pavasarį ir rudenį, kai miško technika giliomis provėžomis išvažinėja kelius taip, kad jie tampasunkiai pravažiuojami mažesnėms transporto priemonėms; taip pat lėšos skiriamos priešgaisrinių, sausinimosistemų išlaikymui ir kt. bendrosioms miškų ūkio reikmėms tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose,privačių miškų savininkų mokymams, konsultacijoms, organizacijoms kurti. Taigi, manytume, kad toksmokestis turėtų būti, tačiau galima diskutuoti dėl tarifo dydžio, galimybių jį mažinti, palankesnių mokėjimolaikotarpių nustatymo. Svarbiausia, užtikrinti, kad miško savininkų sumokami pinigai atitektų būtent miškųpriežiūrai, o ne valstybinių įmonių egzistavimui išlaikyti.8. Ar nemanote, kad reiktų rasti būdų skatinti pirkti šalyje pagamintą produkciją, pvz. Miškopriekabas, tralus ir panašiai?Esame Europos sąjungos nariai, turi veikti laisva prekyba, negalime vienų blokuoti, o kitus skatinti. Tačiaunorai visuomet turi atitikti finansinius pajėgumus, o siūloma kaina – kokybę. Manytume, jog ir Lietuvojegaminama produkcija randa savo rinką ir valstybiniuose miškuose. Ne viena urėdija yra įsigijusi priekabas beitralus iš Lietuvoje gaminančių įmonių ir puikiai ta produkcija naudojasi.

9. Šiuo metu šalyje parduodant biokurą, pagamintą iš miško žaliavos, jo gamintojams iškylaįvairiausių problemų. Viena iš jų – biokuro kokybės vertinimas. Ar nemanytumėt, kad Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose ES šalyse, turėtų veikti nepriklausoma miško kuroenergetinės produkcijos ir jos vertės matavimo struktūra?

Lietuvoje veikia biokuro kokybės vertinimus atliekančios nepriklausomos, akredituotos laboratorijos, o Energijos išteklių biržos reglamentas numato galimybę remtis jų išvadomis esant ginčui tarp pirkėjo ir pardavėjo.

10. 2008-2014 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvoje nebuvo tinkamai panaudotos ES fondųlėšos, skirtos miškininkystei. Kas, Jūsų manymu, lėmė, kad mūsų šalis negalėjo pilnaapimtimi įsisavinti šiai sričiai skirtų pinigų?

ES paramą miškų plėtrai buvo patikėta administruoti Žemės ūkio ministerijai, tačiau tuo metu joje nebuvo šios srities specialistų, o sudarytos paramos gavimo taisyklės buvo per sudėtingos, nustatyti per aukšti reikalavimai arba apribojimai, galbūt tai lėmė ir pilnos informacijos apie ES stoka. Gaila, bet šias metais valstybinės miškų urėdijos negalėjo dalyvauti projektuose, susijusiuose su miškų įveisimu, šia galimybe galėjo pasinaudoti tik privačių miškų savininkai. Pasinaudojant ES lėšomis, įrengiant ar atnaujinant infrastruktūrą miškuose, taipogi atsirado naujų apribojimų.

11. Jūsų nuomone, ar ne laikas iš esmės peržiūrėti medžioklės tvarką?

Ši tema be galo jautri, tam tikros korekcijos šiandien reikalingos, tačiau prieš priimant bet kokį sprendimą begalo svarbu jį atsakingai išdiskutuoti su medžioklės žinovais, mokslininkais, miškininkais. Neapgalvoti irskuboti sprendimai gali pakenkti mūsų gamtai negrįžtamai.

Liberalų sajūdis

Eugenijus Gentvilas

1. Ar Jūsų vadovaujamą partiją tenkina, kaip prižiūrimi krašto miškai?

Pirmiausiai džiugu, kad yra balansas tarp privačių ir valstybinių miškų plotų. Manau jis šiek tiek keisis, perduodant rezervinius miškus urėdijoms ir privatiems asmenims, bet tai nebus esminis pokytis. Smagu, kad iš esmės pavyko kova su medienos vagystėmis, pavyksta užtikrinti savalaikį iškirstų miškų atsodinimą. Žinoma, dar daug reikia darbų atlikti dėl maksimaliai ūkiško miškų naudojimo. Na, kad ir jaunuolynų ugdymas vyksta nepakankamai gerai. Bet tikiuosi, kad šiam darbui numatoma ES parama pagerins jaunuolynų būklę.

2. Ar pritariate, kad naujo Seimo kadencijos metu būtų šiuolaikiškai, naudingai ir ekonomiškai pagrįstai sutvarkyta medienos ruošos ir gabenimo paslaugų teisinė bazė ir ką pirmiausia planuojate daryti šitoje srityje?

3. Ko, Jūsų manymu, reikia, kad šiuolaikinė valstybės miškininkystės įmonė, siekianti pelno, dirbtų ekonomiškai stabiliai?

Bendras tikslas yra teisinės bazės supaprastinimas ir debiurokratizavimas, keliant ekonominį efektyvumą. Pagrįstus siūlymus kaip tą atlikti gali pateikti tik kasdien su šiuo darbu susiduriantys miškų valdytojai. Todėl kaip Seimo narys laukiu jų pasiūlymų, mat ministerijos ar GMU siūlymai dažnai tampa bandymu pateisinti ar sureikšminti savo veiklą, o ne realių problemų sprendimu.

4. Ar Jūsų partija palaiko prasidėjusią šalies valstybinių miškų valdymo pertvarką ir ar būtina tęsti šį procesą?

Mes ir toliau manome, kad įstatyme užfiksuotas urėdijų skaičius (42) yra nelogiškas ir beprasmis. Manęs niekas neįtikins, kad per metus po tokio skaičiaus nustatymo visos urėdijos dirbo efektyviai ir pelningai. Žinoma, ne politikai turi nustatinėti urėdijų skaičių, tą darbą turi atlikti tikri miškų valdymo specialistai ir ekspertai. Jei iš jų ateina kokios nors optimizavimo iniciatyvos – laukiame jų. Ir kuo greičiau!

5. Kaip, Jūsų požiūriu, reikėtų elgtis šalies valstybinių miškų urėdijų atžvilgiu: stengtis išsaugoti dabartinę padėtį ar siekti didesnio jų veiklos efektyvumo, apjungiant prasčiau besitvarkančias urėdijas?

Natūralu, kad būtina eiti veiklos efektyvinimo keliu. Kiek ir kokias urėdijas reikia apjungti – pasakys ekspertai po rimtos analizės, bet akivaizdu, kad apjungimas ir urėdijų skaičiaus mažinimas – ne vienintelis veiklos efektyvinimo būdas. Pavyzdžiui, technikos modernizavimas irgi svarbus efektyvios veiklos veiksnys, bet smulkiose urėdijose tai sunku atlikti.

6. Iš visų ES šalių tik Lietuvoje valstybinius miškus prižiūrinčios urėdijos ne tik atlieka visus tiesiogiai su miškininkyste susijusius darbus, bet ir gesina gaisrus, tiesia miškų kelius ir pan. Ar nebūtų efektyviau, kad ir Lietuvoje miškininkai rūpintųsi tik mišku?

Čia reikalingas labai rimtas apsisprendimas. Gal verta imtis eksperimento ir kelioms urėdijoms suteikti teisę pirkti paslaugas iš šalies, ypač kalbant apie kelių tiesimą ir priežiūrą. Puiku, kad 2016 m. urėdijos papildomai už 4 mln. eurų suremontavo 1000 km. miško kelių, bet gal perkant paslaugas privačioje rinkoje, galima padaryti dar daugiau? Verta pabandyti.

7. Ar Jūsų partijos nuomone teisinga privačius miškų savininkus apmokestinti papildomais 5 %, jiems parduodant medieną išsikirstinai?

Ne kartą esu pasisakęs prieš šį papildomą apmokestinimą ir toliau nekeičiu savo nuomonės. Manau, kad naujasis Seimas ištaisys ankstesnius sprendimus.

8. Ar nemanote, kad reiktų rasti būdų skatinti pirkti šalyje pagamintą produkciją, pvz. Miško priekabas, tralus ir panašiai?

Atviroje ES rinkoje bet koks protekcionizmas pirkti savo gamintojų produkciją yra neleistinas. Manau, kad pirmiausiai patys mūsų gamintojai turi modernizuotis ir gaminti aukštos kokybės produkciją, kurią mielai pirktų ne tik Lietuvos miškų valdytojai.

9. Šiuo metu šalyje parduodant biokurą, pagamintą iš miško žaliavos, jo gamintojams iškyla įvairiausių problemų. Viena iš jų – biokuro kokybės vertinimas. Ar nemanytumėt, kad Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose ES šalyse, turėtų veikti nepripklausoma miško kuro energetinės produkcijos ir jos vertės matavimo struktūra?

Aš nesu susipažinęs su kitų šalių patirtimi, vertinat biokuro kokybę. Tačiau žinant, kad jau funkcionuoja biokuro prekybos birža, būtina užtikrinti nepriklausomą kokybės vertinimą. Jau matėme pavyzdžių, kai buvo piktnaudžiaujama kainomis, kartu pabranginat šildymo kaštus. Turime skatinti biokuro vartojimą bei gamybą šalyje, nes tai ir papildomos darbo vietos ir papildoma ekonominė vertė iš mūsų miškų.

10. 2008-2014 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvoje nebuvo tinkamai panaudotos ES fondų lėšos, skirtos miškininkystei. Kas, Jūsų manymu, lėmė, kad mūsų šalis negalėjo pilna apimtimi įsisavinti šiai sričiai skirtų pinigų?

Kaip visada – reikia konkrečios analizės nustatyti priežastims. Brt kaip ir kituose sektoriuose dažniausiai priežastis yra biurokratizavimas, papildomi reikalavimai bei apribojimai ir nepakankamas galimų paramos gavėjų informavimas.

11. Jūsų nuomone, ar ne laikas iš esmės peržiūrėti medžioklės tvarką?

Net ir menkiausi liberalų bandymai bent kiek apginti žemės ir miško savininkų teises nuolat būdavo atmetami. Juk nenormalu, kai susiburia koks miesto medžiotojų būrelis, pasitvirtina savivaldybėje medžioklės plotus, bet tame būrelyje nėra nė vieno sklypo, kur vykdoma medžioklė, savininko. Žinoma, tai pavieniai atvejai, bet taip negali būti iš principo. Todėl būtina esminė Medžioklės įstatymo peržiūra, balansuojant žemės ir miško savininkų interesus su medžiotojais.

LSDP

Algirdas Butkevičius

1. Ar Jūsų vadovaujamą partiją tenkina, kaip prižiūrimi krašto miškai?

Mūsų partiją tenkina kaip yra prižiūrimi mūsų krašto miškai. Ne per seniausiai miškų priežiūra Lietuvoje buvo vertinama pasauliniu mastu ir buvo gautas rezultatas ir įvertinimas, jog miškai Lietuvoje saugomi labai gerai.

2. Ar pritariate, kad naujo Seimo kadencijos metu būtų šiuolaikiškai, naudingai ir ekonomiškai pagrįstai sutvarkyta medienos ruošos ir gabenimo paslaugų teisinė bazė ir ką pirmiausia planuojate daryti šitoje srityje?

Šiuo metu mediena prekiaujama pagal skelbiamus medienos aukcionus internete. Su korupcija kovojančios tarnybos nepranešė apie pažeidimus šioje srityje, todėl prekiauti mediena kitu būdu nėra būtinybės. Mediena parduodama pagal tą patį metodą, kaip ir kitose ES šalyse, todėl nėra tikslinga griauti esamos tvarkos.

3. Ko, Jūsų manymu, reikia, kad šiuolaikinė valstybės miškininkystės įmonė, siekianti pelno, dirbtų ekonomiškai stabiliai?

Miškų urėdijoms visų pirma reikalingas ekonominis stabilumas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 42 miškų urėdijos, kurios prekiauja mediena, tačiau ne visoms taip gerai sekasi finansiškai. Kompleksinis miškų ūkis ateityje gali keistis – tai priklausys nuo rinkos sąlygų.

4. Ar Jūsų partija palaiko prasidėjusią šalies valstybinių miškų valdymo pertvarką ir ar būtina tęsti šį procesą?

Urėdijų pertvarka yra prasidėjusi, šiuo metu nagrinėjamas urėdijų darbo ekonominis efektyvumas, nes mažosios urėdijos turi problemų. Taip pat galvojami įvairūs scenarijai, ar galėtų būti 10 ar 30 urėdijų, apie tai diskutuojama su pačiais urėdais. Be to, tą rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios nariais siekiame tapti jau 2018 m.

5. Iš visų ES šalių tik Lietuvoje valstybinius miškus prižiūrinčios urėdijos ne tik atlieka visus tiesiogiai su miškininkyste susijusius darbus, bet ir gesina gaisrus, tiesia miškų kelius ir pan. Ar nebūtų efektyviau, kad ir Lietuvoje miškininkai rūpintųsi tik mišku?

Jeigu bus išskaidyta miškų priežiūra ir dalis perduota į privatų verslą, manau kad išlaidos tik padidės, o efektyvumas sumažės. Visa tai, ką šiuo metu atlieka urėdijos ir yra rūpinimasis mišku: miškai, keliai, miškų melioracija ir kt.

6. Ar Jūsų partijos nuomone teisinga privačius miškų savininkus apmokestinti papildomais 5 %, jiems parduodant medieną išsikirstinai?

Mokesčiai turi būti vienodi visiems, nepriklausomai nuo nuosavybės formos ( LR Konstitucijos nuostatos).

7. Ar nemanote, kad reiktų rasti būdų skatinti pirkti šalyje pagamintą produkciją, pvz. Miško priekabas, tralus ir panašiai?

Socialdemokratai visuomet pasisako už lietuvišką prekę.

8. Šiuo metu šalyje parduodant biokurą, pagamintą iš miško žaliavos, jo gamintojams iškyla įvairiausių problemų. Viena iš jų – biokuro kokybės vertinimas. Ar nemanytumėt, kad Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose ES šalyse, turėtų veikti nepripklausoma miško kuro energetinės produkcijos ir jos vertės matavimo struktūra?

Manome, jog urėdijos turėtų parduoti tik žaliavą, o ne užsiimti biokuro gamyba.

9. 2008-2014 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvoje nebuvo tinkamai panaudotos ES fondų lėšos, skirtos miškininkystei. Kas, Jūsų manymu, lėmė, kad mūsų šalis negalėjo pilna apimtimi įsisavinti šiai sričiai skirtų pinigų?

Neturime informacijos, kad ES fondų lėšos buvo panaudotos netinkamai. Jeigu iš tiesų kyla kažkokie trikdžiai ES fondų lėšų įsisavinimui ir panaudojimui, tai manau gali būti susieta su biurokratizmu mūsų šalyje, bet ne su miškų urėdijų veikla.

10. Jūsų nuomone, ar ne laikas iš esmės peržiūrėti medžioklės tvarką?

Reikėtų medžioklės tvarką iš miškų departamento perduoti gyvosios gamtos departamentui kaip ir buvo anksčiau. Šioje kadencijoje buvo priimtas naujos redakcijos medžioklės įstatymas, todėl daryti reformos medžioklės tvarkoje nėra būtinybės.

Visiems dėkojame už atsakymus.