Lietuvos miškai tvarkomi neblogai

JLR Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus atsakymai į žurnalo Miškai klausimus

Ar esate patenkintas miškingumo ir urbanizuotų vietovių proporcija šalyje? Dabar 33,3 % valstybės ploto dengia miškai. Gal to už- tenka, gal nebereikia veisti naujų miškų Lietuvoje?

Kalbant apie Lietuvos Respublikos teritorijos žemės pasiskirstymą pagal jos naudojimą, tai daugiausia šalies teritorijos užima žemės ūkio naudmenos, toliau seka miškai, o urbanizuotos vietovės sudaro sąlyginai nedidelę dalį. Įvertinus šiandienines klimato kaitos politikos aktualijas, ekologinę, ekonominę ir socialinę miškų svarbą visuomenei, Lietuvos miškingumą vis dar reikėtų didinti. Tą numato ir strateginiai miškų politikos dokumentai - Vyriausybės patvirtinta Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa. Manau, kad ateityje Lietuvoje bus sodinami nauji miškai, bet šalies miškingumas nebedidės taip sparčiai, kaip iki šiol.

Kaip, Jūsų požiūriu, praėjusiais metais buvo prižiūrėti šalies miš- kai  – tiek privatūs, tiek priklausantys valstybei?

Vertinant bendrai ir nepaisant kai kurių egzistuojančių problemų, ir valstybiniai, ir privatūs šalies miškai, mano nuomone, tvarkomi neblogai. Tą patvirtina gerėjantys kokybiniai ir kiekybiniai miškų rodikliai, šalies ir užsienio ekspertų vertinimai, nemenkas miškų ūkio indėlis į šalies ekonomiką. Vis didėja miškų socialinė ir aplinkosauginė svarba, o šias kartais prieštaringas funkcijas pavyksta neblogai subalansuoti

Kaip vertinate pernai metų šalies valstybinių miškų ūkinės veiklos rezultatus?

Nors dėl ženkliai sumažėjusių medienos kainų ekonominiu požiūriu praėję metai nebuvo patys geriausi, o grąža valstybei iš jai priklausančių miškų įvairių mokesčių pavidalu dėl objektyvių priežasčių, lyginant su 2014 m., sumažėjo, valstybinių miškų ūkinės veiklos rezultatai vertintini teigiamai. Pagal išankstinius Generalinės miškų urėdijos duomenis, visos miškų urėdijos metus užbaigė pelningai, nors kai kuriose tas pelnas liko tik simbolinis. Tai yra akivaizdus signalas, kad dalies miškų urėdijų ekonominis gyvybingumas, ypač kalbant apie tolimesnę perspektyvą, yra problematiškas. Iš kitos pusės, tai parodo, kad šioje ūkio šakoje dar yra daug vidinių rezervų, susijusių su valdymo efektyvumo gerinimu, administracinės naštos mažinimu, racionaliu finansinių išteklių naudojimu.

Lietuvos miško savininkų asociacija, pavieniai privačių valdų savininkai ir bendrovės, užsiimančios medienos ruoša, labai kritiškai vertina pernai įsigaliojusį papildomą 5% apyvartos mokestį privačių miškų savininkams. Dėl to LMSA netgi kreipėsi į ES Teisingumo teismą ir tikisi laimėti šią bylą. Ar neketinama pripažinti suklydus tuo klausimu ir atšaukti ne iki galo apgalvotą sprendimą?

e iki galo apgalvotą sprendimą? Miškų įstatymo pakeitimas, kuriuo visiems miškų valdytojams, įskaitant ir privačių miškų savininkus, nustatyti vienodo dydžio 5 proc. atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o iš tų atskaitymų surinktos lėšos naudojamos bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti, įsigaliojo nuo 2015 metų sausio 1 d. Galiu sutikti, kad Seimas tokį miško savininkų papildomą apmokestinimą įvedė kiek skubotai ir neatsižvelgęs į Vyriausybės siūlymus, prieš tai išnagrinėti visą su miškų ūkiu susijusių mokesčių sistemą ir tik tuomet spręsti dėl šios sistemos pakeitimų. Tačiau principas, kad prie bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo privačiuose miškuose turi prisidėti ir tų miš- kų savininkai, iš esmės yra teisingas. Normalu, kad už privačių miškų inventorizavimą, kaip ir už miško gaisrų gesinimą privačiuose miškuose, miško kelių priežiū- rą turėtų bent iš dalies sumokėti Lietuvos miškai tvarkomi neblogai LR Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus atsakymai į žurnalo Miškai klausimus 10 MIŠKAI / 2016 vasaris MIŠKAS IR MES patys privačių miškų savininkai, o ne vien miškų urėdijos. Todėl kalbėti apie visišką mokesčio at- šaukimą nėra pagrindo, o diskusijas apie mokesčių miškų ūkyje tobulinimą bus galima atnaujinti sulaukus rezultatų ir įvertinus ne tik surenkamas lėšas, bet ir jų panaudojimo bendrosioms miškų ūkio reikmėms efektyvumą.

Dar viena rimta, įsisenėjusi problema – rezerviniai valstybės miškai. Ar Vyriausybė negalvoja šiais metais išspręsti šią problemą, perduodant jų priežiūrą ir naudojimą miškų urėdijoms? Juk pradėjus naudoti pribrendusius ir perbrendusius medynus, būtų galima papildyti valstybės iždą, na, kad ir tarptautinių įsiskolinimų mažinimui.

Galima sutikti, kad ši įsisenė- jusi problema sprendžiama nepakankamai efektyviai dėl vykstan- čios žemės reformos. Rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui miš- kų įtraukimą į normalią ūkinę veiklą vėl pristabdė sprendimas, pagal kurį leista laisvo žemės fondo miškais kompensuoti už miestuose turėtą ir negrąžintiną buvusiems savininkams žemę. Nepaisant to, Vyriausybės iniciatyva tam tikrus kriterijus atitinkantys laisvo žemės fondo miškai, kurie nereikalingi nuosavybės teisių atkūrimui, dalimis yra nuolat perduodami valdyti miš- kų urėdijoms. Siekiant greičiau užbaigti šį procesą, Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija yra įpareigotos ieškoti naujų sprendimų, vienas iš variantų gali būti visų likusių vadinamų rezervinių miškų perdavimas miškų urėdijoms nuolatinei kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti. Ir tokio sprendimo atveju, proceso nepavyktų užbaigti per vienerius metus.

Ar Jus, kaip Lietuvos vyriausybės vadovą, tenkina valstybinio miškų sektoriaus valdymo efektyvumas? Ar reikia spartinti pažangą šioje srityje, ar tiesiog reikia leisti natūraliai vystytis šitam sektoriui?

aliai vystytis šitam sektoriui? Diskusijos dėl valstybinių miškų sektoriaus valdymo efektyvumo gerinimo vyksta jau ne vienerius metus. Deja, iki šiol racionalių sprendimų ar susitarimų nei tarp politikų, nei pačioje miškininkų bendruomenėje nėra. ES šalių patirtis rodo, kad valstybiniuose miškuose vyraujantis valdymo modelis yra toks, kai juos valdo ir ūkinę – komercinę veiklą vykdo viena (centralizuota) valstybės valdoma įmonė ar organizacija. Į būtinybę reformuoti šį sektorių dėmesį atkreipė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), į kurią stojimo derybas Lietuva yra pradėjusi, ekspertai. Jie rekomendavo imtis veiksmų dėl valstybės valdomų įmonių. Pirmiausiai pasiūlyta stiprinti valstybės nuosavybės funkciją. Antra, rekomenduota didinti įmonių valdybų nepriklausomumą. Trečia, pasiūlyta peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisines formas, įskaitant valstybės įmonių pertvarkymą į (akcines) bendroves bei racionalizuojant sektorius, kuriuose veikia didelis skaičius tą pačią veiklą vykdančių įmonių. Valstybės įmonių miškų urėdijų skaičius (42) yra nustatytas Miškų įstatyme – jį pernai priėmė Seimas. Tačiau prie šio klausimo svarstymo gali tekti sugrįžti, nes miškų ūkiui kaip ir kitoms ūkio šakoms, nepaisant jos specifiškumo, turi būti keliami tie patys ekonominio efektyvumo reikalavimai. Noriu paraginti ir miškininkų bendruomenę aktyviai dalyvauti šiose diskusijose ir pateikti argumentuotus siūlymus dėl valstybinių miškų valdymo tobulinimo.

Kokios užduotys keliamos šalies valstybinių miškų valdytojams ir ko tikimasi iš privataus miškų sektoriaus šiais metais?

Valstybinių miškų valdytojams prioritetiniai uždaviniai išlieka panašūs kaip ir pernai: užtikrinti maksimalias pajamas ir grąžą valstybei už miškų urė- dijoms patikėto valstybės turto naudojimą, tinkamai prižiūrėti ir saugoti valstybinius miškus. Paminėtinas ir specifinis pastarųjų metų uždavinys, kuris miškų urėdijoms išlieka aktualus ir 2016 m.  – biokuro ruoša ir aktyvus dalyvavimas Biokuro biržoje. Tikiuosi, kad šiemet privataus miškų sektoriaus indėlis į šalies ekonomiką tik didės, o miškų savininkai jausis visaverčiais šeimininkais, atsakingai juos tvarkys ir kurdami savo gerovę, prisidės prie šalies ekonomikos augimo.

Po žaliaisiais Lietuvos skliautais vienas iš svarbesnių šių metų įvykių – tarptautinė paroda “Baltijos miškai 2016”. Ko palinkėtumėt šio renginio dalyviams ir svečiams?

Palinkėčiau šiai parodai rasti savo vietą tarp gausiai mūsų šalyje organizuojamų panašaus pobūdžio parodų ir renginių, augti kokybine ir kiekybine prasme, prisidėti prie pažangiausių, inovatyvių miškų ūkio technologijų ir idėjų sklaidos, o parodos dalyviams ir svečiams – gerų įspūdžių ir naudingų verslo sandėrių